Archeologiniai tyrimai jau gana seniai patvirtina, kad alus pasaulyje daromas virš 5000 metų. Alaus gamybos įrodymų dažniausiai yra randama tuo metu klestėjusiuose regionuose: Egipte ir Mesopotamijoje (Tarpupyje). Ir štai šiomis dienomis pasaulį vėl apskriejo žinia - Egipte rasta virš 5000 metų senumo masinės gamybos alaus darykla (2021 m. vasarį). Ją aptiko ir atkasė grupė amerikiečių ir egiptiečių archeologų Senovės Egipto miesto Abidoso teritorijoje.
Britų archeologai dvidešimtojo amžiaus pradžioje pirmieji aptiko duomenų apie šios alaus daryklos egzistavimą, tačiau jos tiksli vieta iki šiol taip ir nebuvo nustatyta, nurodoma Egipto turizmo ministerijos pranešime. Šio atradimo link po truputį buvo judama daugiau nei 100 metų. 1912 m. buvo atrastos aštuonios grūdų džiovinimo krosnys, išrikiuotos į darnią eilę, jos datuojamos 3100-2700 m. pr. Kr. Tolimesni archeologiniai kasinėjimai parodė, kad krosnys buvo alaus darymo proceso dalis.
Šis radinys išskirtinis tuo, kad gamyba buvo tikrai didelės apimties tiems laikams (22 400 litrų vienu metu), todėl ir vadinama masinės gamybos alaus darykla. Tai yra seniausia atrasta tokio dydžio alaus darykla pasaulyje. Taip pat svarbu, kad ši darykla buvo pastatyta tiekti alų ritualinėms reikmėms, nes ji pastatyta senovinėje palaidojimų vietoje. Įrodymų, kad alus buvo naudojamas per aukojimo apeigas taip buvo rasta čia vykdytų kasinėjimų metu.
Alaus daryklą sudarė aštuoni dideli gamybos vienetai po 20 metrų ilgio ir 2,5 metro pločio. Kiekviename iš jų alus buvo daromas 40-yje molinių indų, sustatytų dvejomis eilėmis, kuriuose buvo kaitinamas vandens ir grūdų mišinys. Jeigu gerai apskaičiavau, kiekvieno puodo tūris buvo apie 70 litrų.
Egipto turizmo ministerija tikisi, kad paskutiniai archeologiniai atradimai padės atsigauti šalies turizmo sektoriui, kuris susitraukė dėl corona viruso pandemijos. Visai nuvykčiau į ekskursiją po seniausią daryklą!
