Kaip (ne)reikia girti namų aludarių alų

Namų aludariai, pradėję virti savo alų, visada su dideliu vidiniu virpuliu nori duoti jo paragauti draugams, kad įvertintų. Pradžioje, kol viskas dar nauja ir nepažįstama, aludaris jaučiasi dėkingas, kad kažkas apskritai jo alų geria, nes pirmųjų bandymų tikslas dažniausiai toks ir būna - padaryti geriamą alų. Bet namų aludarystė nėra apie tai, kad darytum tiesiog geriamą alų. Dažniausiai žmonės pradeda daryti namie, nes nepasitenkina parduotuvių asortimentu ir nori padaryti kažką geriau nei pramoninis alus.

Kai namų aludaris jau būna išaugęs „geriamo alaus“ tikslą ir pradeda daryti rimtesnį alų, dažnai pasitaiko draugų, kurie nuoširdžiai norėdami pagirti alų, pagiria jį taip, kad viskas apsiverčia aukštyn kojom ir aludaris nežino, kaip reaguoti.

Tai štai, dabar pradedame edukacinę valandėlę, kaip (ne)reikia girti namų aludarių alų.

Tavo alus toks geras, kaip parduotuvinis

Čia tas pats, kas sakyti, kad alus „geriamas“ arba sakyti: „o, geriant netgi nepurto“. Žmonės stengiasi padaryti geriau nei parduotuvinis, parduotuvinis - nėra gerumo etalonas. Ir jeigu alus jums patiko, geriau tiesiog taip ir sakykite, arba sakykite - geras alus. Parduotuvinis, tai tikrai ne tai, ko siekia namų aludaris.

Jeigu jums reikia etalono, štai keletas pasiūlymų:

„Neseniai buvau JAV (arba įsirašykite kitą šalį), buvau tokiam kraftiniam bare, ragavau nuostabią IPA, tavo alus man ją primena".

„Sugebėjai pasiekti pramoninę kokybę, bet tuo pačiu išlaikyti pilną skonį“.

Keista, bet niekada niekam nešauna į galvą sakyti šeimininkei, kad jos duona - kaip iš parduotuvės :)

Skanus - toks, kaip gira (ypač apie tamsų)

Kaip tokį „komplimentą“ girdi aludaris: „darei alų, gavai girą“ arba „nepataikei padaryt“. Žmogus norėjo padaryti alų, ne girą, tai ir vertinkite alų, prašau! Galima palyginti su kokiu nors žinomu geru tamsiu alumi arba bent jau pasidžiaugti, kad nepiktnaudžiaujama karameliniu salyklu ;)

Gerai atšaldžius, vasarą - labai netgi būtų geriamas

Gerai (tai reiškia stipriai) atšaldžius bet kokį alų, jis būtų netgi labai geriamas, nes stipriai atšaldytas alus beveik neturi skonio, mūsų skonio receptoriai užšąla ir tampa nejautrūs. Todėl toks pasiūlymas tiktų tik tada, jei alus gavosi toks nelabai koks. Šiltųjų kraštų kurortuose pateikiamas labai stipriai atšaldytas, aukštu sufermentavimo laipsniu pasižymintis alus. Pabandykite leisti jam šiek tiek atšilti ir suprasite, kodėl jį taip šaldo.

Paprastai taip sakoma apie lengvai geriamą šviesų alų nelinkint nieko blogo. Gal tada reiktų sakyti, kad alus turi skonio, bet lengvai geriamas ar kažką panašaus.

Lyginimas su kaimišku alumi

Labai būna keista, kai namuose darytą alų lygina su kaimišku ir vertina remdamiesi kaimiško kriterijais. Kažkada, kai miesto namų aludarystė pas mus dar nebuvo atkeliavusi, naminis alus buvo lygu kaimiškas alus. Dabar naminis alus pasako tik gamybos vietą, o kaimiškas alus - labiau alaus stilių. Namuose galima padaryti beveik bet kokio stiliaus alų: amerikietišką IPA, vokišką Hefeweizen'ą ar belgišką saison'ą. Kadangi jau prakalbome apie stilius ir šalis, einame prie kito punkto.

Medžiagos, stilius, šalis

Kartais klausiama - kodėl tu vadini lietuvišku alumi, jei naudojai čekišką salyklą, lenkiškus apynius, belgiškas mieles. Žinoma, visada galima atsakyti, kad naudojai lietuvišką vandenį, o vanduo sudaro didžiausią dalį aluje, bet geriau edukuokimės.

Alaus stiliai dažniausiai turi savo kilmės šalį. Stilius - tam tikrų medžiagų, virimo technikų ir skonio profilio visuma, bet medžiagos nevaidina tokio svarbaus vaidmens kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Paprastai alaus stilius, tai ne medžiagos, bet ideologija - tai, ką aludaris nori gauti kaip rezultatą. Juk iš tokių pačių medžiagų pramoniniai ir kraftiniai bei namų aludariai padaro stipriai besiskiriančius gėrimus. Ir ne dėl to, kad vieniems nesigauna, o kitiems - gaunasi, tiesiog siekiama skirtingų tikslų ir rezultatų.

Todėl gaminant vokišką kvietinį alų (Hefeweizen) labai svarbu naudoti specialias šiam stiliui būdingas mieles ir miežinio/kvietinio salyklo derinį, o kur tie salyklai pagaminti ir kokioje šalyje auginti apyniai - nelabai svarbu.