Interviu su Sakiškių aludariu Gediminu V.

Kai paskelbiau apie geriausią šių metų lietuvišką alaus daryklą portalo Ratebeer.com duomenimis, sulaukiau skaitytojų susidomėjimo ir klausimų. Todėl kalbinu savo kolegą namų aludarį, šiuo metu einantį Sakiškių aludario pareigas – Gediminą Volką dar žinomą kaip gvolkas. Tai nėra oficiali įmonės nuomonė, o tiesiog asmeniškas aludario pokalbis su aludariu :)

Visų pirma, dar kartą sveikinu su pirma vieta RateBeer.com svetainėje. Paskelbęs šią žinią ApieAlu.lt sulaukiau skaitytojų laiškų su klausimais, todėl prašau trumpo interviu, kad viskas visiems taptų aišku :)

Sakiškių alaus komanda: Gediminas Volkas ir Linas Zakarevičius

Tavo nuomone, kodėl jūs tapote geriausiais Lietuvos aludariais RateBeer.com svetainėje? Ar tikrai esate geriausi, ar tiesiog jūsų mėgėjai labiau naudojasi internetinėmis vertinimo platformomis?

Aš nesiimsiu vertinti to, ar tikrai esame geriausi. Tai būtų kažkaip kvaila iš mano pusės. Neprotinga tiek bandyti save menkinti kažką „užleidžiant“ prieš save, tiek kažkaip pūstis, aiškinant, kad tu kažkoks best’as. Matematinių paskaičiavimų dėka taip sukrito Ratebeer statistika ir tiek. Manau, kad daug lėmė ir prie teigiamų skaičių prisidėjo mūsų pirmas barrel age’intas alus – BA imperinis stautas (BA – angl. barrel aged, red. past.), kurį pernai paleidome į prekybą. Galiu tik atvirai pasakyti, kad bet kokie teigiami įvertinimai yra malonūs. Ypač, kai jie ateina iš vertinimo sistemų. Visuomet darau geriausiai kaip tik sugebu ir tuo pačiu siekiu mokytis kažko naujo ir tobulėti. Niekada neateinu į darbą su mintim, kad va šiandien tai kažką vidutiniškai padarysiu. Kaip ir minėjau, į procesus įdedu didžiausias savo pastangas, todėl savimeilę teigiami atsiliepimai paglosto. Tačiau, jei atvirai, tai aš jų pernelyg nesureikšminu. Jei kas įsivaizduoja, kad aš tą diplomą pasikabinau ant sienos ir negaliu užmigt į jį nepažiūrėjęs, tai nėra tiesa. Kita vertus, šitas Ratebeer apdovanojimas yra ir kažkuria prasme raudonas skuduras mūsų heiteriams. Yra kas mūsų paniškai, organiškai ir tendencingai nemėgsta ir ok – tie žmonės matyt turi priežastis ir teisę į tai, tačiau aš turiu tokią pačią teisę įkišt neplautą pirštą į jų atvirą žaizdą. Žodžiu, taip – šitas apdovanojimas yra malonus blizgutis. Neteigsiu, kad jo nusipelnėm arba nenusipelnėm, tačiau smagu juo visiems pamojuot. Ypač tiems, kuriems keliam alergiją.

ApieAlu.lt skaitytojas klausia, kaip čia taip gavosi, kad Sakiškių bravoras nedalyvavo Pakruojo alaus festivalyje, o buvo išrinktas geriausiu alaus bravoru? :)

Mielaširdingajam skaitytojui galiu pasakyti, jog Pakruojo festivalis neturi jokių sąsajų su Ratebeer sistema. Joje alų vertina vartotojai iš viso pasaulio. Metų gale tiesiog išvedami matematiniai vidurkiai pagal regioną ir tiek. Taigi, nežinau, prie ko čia Pakruojis.

Aš dar praplėsiu klausimą ir noriu paklausti, koks jūsų požiūris į muges ir kitus panašius renginius? Kodėl vienuose dalyvaujate, o kituose – ne. Paskutiniu metu Lietuvoje nemačiau jūsų kažkur dalyvaujančių. Ar pas mus nėra Sakiškėms tinkamų renginių?

Mugės man iš principo susijusios su Kaziuko jarmarku, kur baudžiauninkai su šiaudinėm skybėlėm pardavinėja medinius šaukštus bei piršlio juostas. Tokiam formate mes nedalyvaujam. Mums neatrodo, kad tai vieta ir laikas pristatinėti savo produkciją. Mums įdomus susikaupimas ties gėrimu (kirtis ant ė). Gal mes tiesiog per rimtai į tai žiūrim, todėl kažkokie pramoginiai mugių sambrūzdžiai nelabai domina. Yra vieta ir laikas čeburekams su buratino limonadu ir vieta ir laikas šampanui su trumais. Abu vienam scenarijuj kažkaip neišsitenka. Nebent šizofreniko minty.

Sakiškių bravoro vidinis spindesys

Visai kas kita yra alaus festivaliai, kuriuose dažniausiai malonu sudalyvauti. Trumpas atsakymas į tai, kodėl vienur būnam, o kitur ne yra labai paprastas. Vienur mus kviečia, o kitur nekviečia. Kai nekviečia, mes tikrai asmeniškai nesiprašom. Gerbiam organizatorių poziciją. Kartais pasikalbam, kad gal nereikėtų dalyvauti visur, kur tik esam kviečiami, gal reikėtų įvesti kažkokią selekciją, tačiau kol kas nesam atsakę jokiai iniciatyvai. Tikrai yra tekę dalyvauti ir labai keistuose dalykuose. Ne visi jie yra vieši – kai kurie skirti uždarai auditorijai. Taigi, dar nė vieno kvietimo kol kas nesam atmetę. Kol kas tikrai drąsiai galiu pasakyti, jog, jei nedalyvaujam – vadinasi niekas nekvietė. Gal ateity bus kažkaip kitaip. Tiesa, jog Lietuvoje šiais metais nenusimato daug renginių, kur būtų Sakiškės. Tačiau šiais metais jau sėkmingi atlaikėm Rygos festivalį Metenis (kuriame, matuojant finansine išraiška, parodėm vienus aukščiausių rezultatų tarp visų dalyvių. Atrodo treti iš 13). Taip pat esame vieninteliai iš Lietuvos pakviesti į Tallinn craft beer weekend (kas yra svarbiausias alaus festivalis regione su soldoutu per penkias dienas prieš pusę metų iki renginio). Greičiausiai Taline aš būsiu vienas, nes Linui gali tekti mus atstovauti Vienoje. Austrai rengia festą dukart per metus. Pernai gerai pasirodėme jų rudens renginyje, todėl pakvietė ir pavasariui.

Reziumuojant atsakymą, Lietuvoje renginių nėra daug, o ir į tuos kelis mūsų niekas nekviečia. Yra kas kviečia ne Lietuvoje, todėl džiaugiamės. Visuomet smagu kažkur išvažiuoti, pravėdinti galvą, pamatyti kažką naujo, susipažinti su žmonėmis. Lietuvoje daugiau stengiamės koncentruotis į segmentus, kur esame reikalingi ir kur žmonės pastoviai perka mūsų alų – taip gimsta kolaboracijos su restoranais, barais, kažkokie teminiai alūs, degustacinės vakarienės. Manau, kad šioje srityje esame matomi ir pastebimi. Nepergyvenam, kad nieks nepakvietė į Pakruojį, kai galim sukurti alų su „Distilerija“ ar degustacinę derinimo vakarienę „Drama burger“. Randam savo nišą kitur. Žodžiu – ne viskas susiveda į festivalius. Ypač Lietuvoje.

Kokie yra jūsų mėgstamiausi alaus renginiai ar įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje?

Kur planuojate dalyvauti artimiausiu metu?

Asmeniškai man Lietuvoje iš alaus renginių patinka Vilniaus aludarių klubo susitikimai. Deja, juose paskutiniu metu esu retas svečias, nes kažkaip labai dažnai jie sutampa su buteliavimo dienomis bravore. Buteliuojant užtrunkame, todėl retokai ir užsuku. Tačiau radęs progą su malonumu nueinu. Smagu pamatyti, kuo gyvena ir ką verda namų aludariai bei tiesiog papletkinti su jau gerai pažįstama kompanija. Taip pat nepraleidžiu Namų aludarių taurės (konkursas Aludarių taurė, aludariutaure.lt, pirmasis konkursas vadinosi Namų aludarių taurė – red. past.). Pernai netgi teko teisėjauti finale. Panašu, kad šiais metais irgi teks. Lietuvoje kol kas kaip ir tiek.

Su Sakiškėmis visada malonu dalyvauti Metenis Rygoje. Žmonių daug, jie smalsūs, organizatoriai dalyviams sukuria puikias sąlygas. Jautiesi įvertintas, kad skyrei savo laiką. Kartais atrodo, kad tai daugiau tūsas patiems aludariams su vieša dalimi :)

Taip pat malonu buvo du metus iš eilės dalyvauti Kiolno alaus festivalyje. Šiais metais padarėm pertrauką. Radom smagių pažinčių, pradėjom truputį importuoti į Vokietiją. Per čia užmegztas pažintis išsirinkom ir nusipirkom buteliavimo mašiną.

Asmeniškai kelis kartus buvau Kopenhagen beer celebration (kas yra be jokios abejonės didžiausias ir geriausias alaus renginys Europoje), tačiau man nepatiko jo sumasiškėjimas. Turiu su kuo palygint, tai kažkaip paskutiniu metu labai trūksta prieš tai buvusio intymumo ir išskirtinumo (jau vien tai, kad sugebėdavai nusipirkti labai skūpiu tiražu išleistą bilietą būdavo wow).

Ateityje labai norėčiau aplankyti kokį nors alaus festą Londone (kurio alaus sceną aš labai mėgstu) bei kokį sourų festą (rūgščiojo alaus festivalį – red. past.) Belgijoje (pavasarį vyksta Tour de Geuze).

Artimiausi renginiai su Sakiškėmis – Talinas ir Viena.