Reportažas: Vasaknų alaus ir muzikos festivalis

Praeitą savaitgalį Vasaknų dvare alaus ir muzikos entuziastai šventė šventę. Tris dienas gražioje dvaro teritorijoje putojo alus, grojo muzika ir vyko linksmi pokalbiai. Nors oro prognozė nežadėjo nieko gero, bet oras tikrai negadino nuotaikos: lietutis kažkiek pakrapnojo, bet ir saulutė gausiai palepino, ir Šiaurys labai nekamavo.

Daugiau festivalio nuotraukų galite rasti svetainėjė Fotogriausmas.lt

Festivalyje buvo pramogų visiems skoniams: muzika, cirko pasirodymai, karo klubo inscenizuotas II-ojo Pasaulinio karo mūšis, senoviškų automobilių paroda (ralio finišas), jodinėjimas poniais, tautodailininkų mugė, ekskursijos po Vasaknų bravorą, paskaita apie naminę aludarystę.

Festivalyje vyravo kamerinė, jauki aplinka, toks bendras atsipalaidavimas, netgi sakyčiau šiais laikais retai sutinkamas lėtumas – gerąja prasme :). Labai įdomus sumanymas buvo atsiskaitymas vietiniais pinigais – saknomis. Saknos įrodė, kad yra labai rimta valiuta – atsiskaityti visas tris dienas buvo galima tik jomis, prekybininkai jokių kitų pinigų nepripažino.

Man asmeniškai labai patiko grupės „Trol gniot el'“ pasirodymas, publika, susirinkusi į mano paskaitą ir degustacija po jos ir naujas neragautas „Dundulio“ alus – Juodoji IPA.

Degustacijai namų alaudariai pristatė 4 rūšis savo alaus:
Alius – R2V3 ir R1V1 (šviesieji eliai),
Gediminas (GiN) – Bergschlößchen WIT (2 virimas, witbier),
Povilas (Žalvarinis) – Paslaptingoji vyšnia (alus su namine vyšnių uogiene).

Namų aludarių degustacija. Neringos Samuolienės nuotraukos

Taip pat prie „naminių“ degustacijos prisijungė Sankt Peterburgo darykla „Drakkar Brewery“, kuri visus pribaigė su savo Porteriu (Kexholm porter) ir Trippeliu (Landskron ale).

Drakkar Brewery alaus padukai

Jūsų dėmesiui trumpas interviu su „Alaus brolijos“ seniūnu ir pagrindiniu renginio organizatoriumi Vidmantu Laurinavičiumi.

1. Kokia buvo festivalio idėja? Kuo jis skiriasi nuo kitų festivalių?
Idėja buvo populiarinti mažuosius aludarius, juk tai ir yra bendra ALAUS BROLIJOS misija. Mums buvo pasiūlyta data, vieta ir nusprendėme, kad reik padaryti. Juolab Zarasų regione nieko panašaus dar nebuvo vykę.  Kuo  skiriasi? Sunku sakyti kuom skiriasi, nes alaus festivalių Lietuvoje turim vos kelis, taigi ir skirtumus sunku pasakyti.

2. Nori nenori imi lyginti festivalį su Pakruojo festivaliu (nes daugiau kaip ir nėra tokių). Kuo jie panašūs ir kuo skiriasi?
Vasaknų festivalis buvo mažesnis ir jaukesnis. Nebuvo tikslo surinkti visų įmanomų aludarių, bet geriau apsistoti ties keliais įdomiausiais. Pakruojis gi yra didysis Lietuvos alaus festivalis, kuris ir dešimtkart didesnis ir platesnio užmojo. Vasaknose gi buvo daromas mažas kamerinės aplinkos festivalis.

3. Kaip praėjo festivalis, koks bendras vertinimas?
Kol  kas  sunku sakyti vertinimus. Buvo geras oras, linksma kompanija, smagi  muzika,  geras alus. Tegul vertina tie, kas ten ilsėjosi, o aš kadangi dirbau, tai ir laiko neturėjau pažvelgti į viską iš šono.

4. Ar buvo kokių nors incidentų, juokingų istorijų?
Incidentų išvengta. Tiesa vienas Lietuvos pseudopatriotas bandė nutraukti II Pasaulinio karo inscenizaciją, agitavo visus eiti iš ten, trukdė žmonėms žiūrėti ir filmuoti, rėkavo neremti šio festivalio ir važiuoti iš jo ko greičiau. Bet teko jam vienam palikti teritoriją.

Dar buvo tokia juokinga šeimynėlė, kuri tris kartu bandė įsivežti savo sidro ir alaus gėrimų. Ir kiekvieną kartą nuvažiavus už kampo nugerdavo kelias skardines ir vėl bandė patekti į teritoriją. Vėliau draskė akis, kad internete nebuvo parašyta, kad savo alus negalima vežtis. Kai jie mums galutiniai nusibodo, konfiskavome alų, pažadėję jį gražinti sekmadienį. Bet jie sekmadienį pramiegojo, kai išvažinėjo apsauga, ir neteko net 4 skardinių sidro ir poros skardinių alaus. Bet
skandalus  kelia iki šiol. Ir dar viena jų - pensijinio amžiaus moteris kiek supratau su sūnaus šeima.

5. Kas buvo festivalio vinis, dėl kurio tie, kurie nedalyvavo turėtų gailėtis?
Vinis manau buvo tiek II Pasaulinio karo inscenizacija, tiek cirko pasirodymas, tiek stipri muzikinė dalis. Ir aišku geras oras bei alus! Nuoširdūs aludariai, maisto gamintojai. Viskas ten buvo gerai, išskyrus kelis techninius niuansus, kurie privertė kai kurias programos dalis vėluoti arba teko juos atšaukti.

Savaime suprantama, irgi įdomi (žmonės sakė) tamstos paskaita apie alų, bei rusų alaus daryklos "Drakkar" prisistatymas. Pats deja tai turėjau praleisti dėl organizacinių rūpesčių.

6. Ar jau galima ruoštis kitų metų Vasaknų festivaliui? Ar jis bus organizuojamas?
Kol kas mintys dar šių metų festivalyje. Todėl apie kitus metus dar anksti galvoti.

7. Kokius kitus renginius Alaus brolija numato rengti (ar dalyvauti) šiais metais?
Sudalyvausime su alaus paskaitomis "Pakruojo amatų, muzikos ir alaus festivalyje", o metų antroje pusėje vyks tradiciniai mūsų renginiai: rugsėjo 20 dieną – "Alutinio maratonas" (šiemet švenčiantis 10 metų jubiliejų) ir gruodžio mėnesį – "Nacionalinis Giros Ringas". O kitų metų pradžioje bandysime užkurti jau antrąją „Žmogšalą“", kuri įvyks 2015 m. vasario 28 dieną.

Skaityti toliau >>

Vasaknų alaus festivalis - jau šį savaitgalį!

Pirmą kartą rengiamas Vasaknų alaus festivalis – jau šį savaitgalį. Penktadienis 13-ta, Antaninės, pilnatis ir dar daug gražių sutapimų jūsų laukia tą savaitgalį. Įdomu tai, kad tai netradicinis alaus festivalis. Anot organizatorių, Vasaknų dvaro (Vasaknos, Zarasų raj.) ir parko teritorijoje tris dienas Jūsų lauks rinktiniai Lietuvos aludariai, netradicinis maisto patiekimas.

Vasaknų dvare, kaip ir priklauso tikram dvarui, veikia alaus bravoras. Atvykusiems į šventę bus galimybė jame apsilankyti.

Šventės teritorijoje bus naudojama vietos valiuta – saknos, alus bus pilamas į molinius bokalus, o plastmasiniai indai nebus smarkiai toleruojami. Taigi galit pasiimti savo indų!
Labai sveikintinas dalykas, kad alaus bus galima pirkti ne tik pilnais bokalais, bet ir 100 ml degustacinėmis dozėmis. Planuojama surinkti 5-6 tik įdomiausius Lietuvos aludarius, kurie pateiks apie 20 skirtingų skonių ir stilių alų. Šventės teritorijoje veiks vaisių ir daržovių turgus, suvenyrų krautuvė, bankas ir kitos pramogos.

Įdomus šventės akcentas - galimybė susipažinti su Rusijos craft alaus daryklos Drakkar Brewery atstovais. Iš organizatorių svetainės:
Svečių teisėmis mūsų festivalyje dalyvaus ir alaus darykla iš Sankt-Petersburgo – DRAKKAR BREWERY. Tai maža “kraftinė” elius gaminanti alaus daryklėlė. Festivalyje dalyvaus ir aludaris, kuris susipažinęs su Vasaknų dvaro įranga, pažadėjo išvirti alaus specialiai kitai šventei. Kadangi šios daryklos alumi šiemet nebus prekiaujama, bet jį galėsite paragauti specialios degustacijos metu (žr. programą). Degustacijos metu susitiksite ir su aludariu ir kita alaus daryklos komanda, galėsite pabendrauti ir užduoti klausimus.

Taip pat festivalyje trumpai pasirodys ir šio tinklaraščio autorius – kam įdomu, galėsite pasiklausyti paskaitos apie namų aludarystę, o taip pat paragauti namų aludarių išvirto alaus.

Festivalio programa

Daugiau informacijos rasite festivalio svetainėje: www.vasaknos.org

Iki susitikimo Vasaknose!

Skaityti toliau >>

Ragautuvės: Utenos Kvietinis

Keista, kad Lietuvoje dar iki šiol buvo didžiųjų aludarių, savo asortimente neturinčių kvietinio alaus. Mano nuomone kvietinis alus turi gana lengvai išgaunamą išskirtinį skonį, nors kai kurie aludariai ir šioje vietoje sugeba susimauti. Bet dabar ne apie tai.

Šiais metais visi suskubo išvirti savo kvietinį: Kalnapilis White Select, Volfas Engelman „Baltą pintą“ ir „Fortas Weissbier“ kiek seniau kvietinį alų išleido Vilkmergė ir Kauno alus. Keista, kad ilgus metus kvietinį alų gamino tik dvi daryklos (Gubernija – Kvietinį baltą, Švyturys – Baltą, na ir Vilniaus alaus Kvietinis galėtų būti prie senesnių).
Įdomu tai, kad visos daryklos daro vokiško stiliaus (hefeweizen) kvietinį alų ir tik viena – Kalnapilis bando daryti belgiško stiliaus (witbier) kvietinį (tiesa, kol kas gana nuosaikią jo versiją, turbūt nenorėdami išgąsdinti konservatyviųjų Lietuvos alugerių).

Neseniai parduotuvių lentynose pasirodė balta Utenos skardinė, ant kurios parašyta, jog joje – kvietinis alus. Jau norėjau čiupti, bet sustabdė užrašas mažesnėmis raidėmis: aromatizuotas. Visgi skardinę paėmiau, perskaičiau sudėtį, įsitikinau, kad ten dedami kažkokie neįvardinti aromatizatoriai ir mintyse „nurašiau“. Kažkodėl man iš karto ėmė vaidentis Kronenbourg blanc, kuris irgi yra aromatizuotas ir tų aromatizatorių man jame yra per daug. Tą dieną viskas taip ir baigėsi.

Po geros savaitės užsuko svečių, jie atsinešė aukščiau aprašytą baltą skardinę, sako radom naują alų, reikia paragauti. Ką gi – teko ragauti :)
Viskas geriau negu tikėjausi. Aromatizatoriai per daug neišsišoka, alus lengvai geriamas, kvapnus, tik šiek tiek skystokas. Lyg ir bandyta išgauti kažką panašaus į witbier skonį. Tokie įspūdžiai buvo, kai gėrėme labai šaltą alų.

Aš esu didelis kvietinio alaus mėgėjas. Ne kartą esu pasakojęs istoriją, kad kai atsirado pirmasis Lietuvoje kvietinis alus, aš jį gerdavau šiltesnį, kad tik kuo geriau jaustųsi aromatas ir mielių skonis. Tačiau, kai sušilo šiuo metu aprašomas aromatizuotasis, supratau, kad jo gerti nebegaliu. Alus išsibalansavo, išlindo kažkokie sintetiniai skoniai, alus sau – aromatizatoriai sau. Nors ir ragavau, bet nemeluodamas galiu pasakyti, kad nepirkau ir nepirksiu :)

Skaityti toliau >>