Netikėtai pavyko aptikti laukinių apynių, kuriuos žmonės augina kaip vijoklį prie daugiabučio. Nežinia, ar tai laukiniai apyniai, ar kultūriniai, bet jau sulaukėję, tačiau netikėtai sau pačiam sugalvojau su jais išvirti alų. Viriau tą pačią dieną, kelios valandos nuo apynių skynimo. Beje, skynimas irgi labai malonus procesas (kai nereikia hektaro nuskint :) ) - kvapas ant rankų išlieka visai dienai.
Laukiniai apyniai turi labai mažai alfa rūgšties, apie 1 %, kartais net mažiau, kai kultūriniai šiais laikais gali turėti ir 14%. Prisiskynęs maišelį apynių 150 g skyriau kartumui (10 l misos), likusius 65 g - aromatui. Naudojant žalius apynius reikia turėti omenyje, kad jų reikia daug daugiau palyginus su sausais, tad jei esate įpratę pripilti pilną puodą, reiktų palikti daugiau vietos apyniams.
Apynius pavadinau Mechanizatorių gatvės laukiniais, o alų - Mechanizatorių eliu. Pavadinimas labai simboliškas, nes virdamas šį alų išbandžiau savo ką tik įsigytą naujausią mechanizacinį įrenginį - varinę aušinimo spiralę. Įspūdžiai kuo geriausi, nes iki šiol pats nuobodžiausias ir ilgiausias alaus gamybos etapas tapo trumpas, linksmas ir efektyvus :)
Įspūdis paragavus nutekintos ir ataušintos misos: kartumas lengvas ir labai malonus, aromato daug nėra, gal reikėjo šiek tiek daugiau apynių aromatui. Dar turiu susidžiovinęs tų pačių apynių, jei alus bus geriamas, reiks pabandyti dar kartą.
Alaus receptas čia:
http://www.atvirasalus.lt/alus/receptas/658-Mechanizatori%C5%B3%20elis%20(2011%20m.%20apyni%C5%B3%20derliaus%20alus)
