2010 metų atradimai ir pastebėjimai

Baigiantis metams priimta rašyti apibendrinimus, pastebėjimus ir kitų metų prognozes. Norėčiau pasidalinti praeitų metų atradimais dviejose srityse: fotografijos ir alaus. Taip jau išėjo, kad šis tiklaraštis atspindi šiuos du mano hobius: fotografiją ir alaus gamybą (straipsnis perkeltas iš alus.fotografuoju.lt - 2014 m. pastaba).

Fotografijos srityje atradimas man buvo plati juosta (vidutinis formatas) ir TLR fotoaparatas Lubitel 2. Nustebino, kad plačios juostos yra gana lengvai prieinamos - prekybos centruose nepardavinėja, bet bent jau Vilniuje galima gauti net keliose vietose. Taip pat nustebino, kad C-41 proceso spalvotas plačias juostas ryškina netoli mano namų, labai patogu :) Nespalvotas rankinio proceso juostas ryškinu pats, pradžioje atrodė, kad jos labai plačios, o kai pripratau ir išryškinau siaurą juostelę, ji pasirodė kažkokia per siaura :)

Alaus gėrimo fronte atradimai keli. Iš mažų lietuviško alaus daryklų 2010 metais mėgstamiausias buvo Rinkuškių „Proginis“ alus (ypač nepasterizuotas, pilstomas), o  iš užsienietiško nebrangaus alaus - čekiškas HOLBA (buteliais parduodamas Vynotekoje). Dar labai patiko angliški eliai Anglijoje - visi be išimties, kuriuos gėriau. Skanu ir įdomu neišpasakytai!

Šių bepasibaigiančių metų pradžioje pradėjau gaminti alų namuose. Per metus pagaminau 8 partijas po maždaug 20 litrų. Kiekvieną kartą gailiuosi, kad neturiu galimybės gaminti didesnius kiekius, na bet kada nors! Išbandžiau įvairias rūšis: šviesų, tamsų, kvietinį, silpnesnį ir stipresnį. Visi alūs - viršutinės fermentacijos (eliai). Taip pat išbandytos ir įvairios žaliavos: alaus rinkinukai, sausi ir skysti ekstraktai, įvairūs apyniai, o paskutinį alų jau dariau iš grūdų, papildydamas misą ekstraktais. Labai gerą pamoką davė karštą vasara. Rauginant alų temperatūroje artimoje 30°C jis gavosi rūgštus... Apie alaus gamybą daugiau galite paskaityti čia.
Geriausiai pavykusiems kūriniams buvo suteikti vardai (6 iš 8):
„32“, „Nepriklausomybės“, „Tėvo alus“, „L19“, „Šiaurės miestelio pašvaistė“, „Gedimino pilies rudasis elis“.

Tiek atradimų trumpai. Laimingų visiems artėjančių Naujųjų!

Skaityti toliau >>

Kalėdinis 2010 alus

Etiketė "Šiaurės miestelio pašvaistė"

Labai norėjosi pasidaryti alaus Kalėdoms. Tradiciškai kalėdinis alus yra ne visai toks, kokį gaminau, bet man Kalėdos kažkodėl asocijuojasi su prieskoniais. O kadangi labai mėgstu kvietinį alų, nusprendžiau gaminti kvietinį alų su prieskoniais. Iš esmės tai yra mano jau gamintas „Tėvo alus“ tik papildomai paskanintas karčiosiomis apelsinų žievelėmis ir kalendra.

Receptas (15 litrų):
1. „Tarwebier“ kvietinio alaus rinkinukas (misos koncentratas ir mielės, gamintojas Brewferm) - 1 vnt.
2. Sausas kvietinio salyklo ekstraktas (gamintojas Brewferm) - 1,3-1,5 kg
3. „Cascade“ apyniai - 30 g
4.  Karčiosios apelsinų žievelės - 20 g
5. Kalendra (sėklos, netraiškytos) - 10 g

Iš pradžių buvau nusipirkęs 40 g kalendros sėklų, paprašiau, kad jas susvertų į du pakelius po 20 g. Bet paskui neišdrįsau dėti net 20 g., dėjau 10 g. Naudojant prieskonius alaus gamyboje galioja auksinė taisyklė - geriau mažiau negu per daug. Šiuo atveju, jei sėklos netraiškytos manau buvo galima drąsiai dėti 15-20 g.

Į užvirtą vandenį dedame:
1. Sausą salyklo ekstraktą - iš viso verdame valandą
2. Skystą ekstraktą iš rinkinuko - sudedame kai ištirpsta sausas ekstraktas
3. Karčiąsias apelsinų žieveles - verdame 20 min.
4. Apynius - įdedame likus 10 min. iki virimo pabaigos
5. Kalendrą - įdedame likus 5 min. iki virimo pabaigos

Jei neturite didelio puodo, į kurį tilpų visas kiekis vandens, galite virti mažesniame kiekyje, o paskui papildyti šaltu vandeniu jau fermentavimo inde.

Blogai apskaičiavau vandens kiekį ir vietoj 15 litrų gavau 20 litrų alaus. Gavosi silpnesnis - vos nepilni 4 laipsniai vietoje planuotų 5, bet skoniui tai nepakenkė.

Alus rūgo 8 dienas, uždariau raudonais kamšteliais ir sukūriau raudoną etiketę.

Ar žinote, ką reiškia raudoni kamšteliai? Taip! Kalėdos jau visai čia pat.

Su artėjančiomis šventėmis!

Alaus pavadinimas irgi žiemiškai kalėdinis - „Šiaurės miestelio pašvaistė“ :)

Skaityti toliau >>

Newcastle Brown Ale klonas iš grūdų ir ekstrakto

Kuo ilgiau gaminu alų, tuo labiau norisi daryti viską savo rankomis ir naudoti mažiau pusfabrikačių (rinkinukų, ekstraktų). Deja, dėl buitinių sąlygų, negaliu virti didelio grūdų kiekio - man prieinamas tik 13 l talpos puodas, todėl tenka naudoti ekstraktą kaip bazinį salyklą, o grūdus - tik skonio pilnumui ir pagyvinimui.

Šįkart užsinorėjau ko nors tamsesnio ir stipresnio, tad buvo nuspręsta gaminti Newcastle Brown Ale kloną iš  grūdų, latviško skysto salyklo koncentrato, belgiško sauso salyklo ekstrakto, apynių - bet apie viską nuo pradžių.

Įdomiausias ir maloniausias dalykas visam procese - grūdų salinimas (mirkymas). Iš pradžių sutraiškytus grūdus dedame į medžiaginį maišelį, dedame jį į puodą, pripilame šalto vandens tiek, kad apsemtų maišelį. tada kaitiname, kol vandens temperatūra pasieks 70-72 laipsnius, išjungiame viryklę, uždengiame puodą dangčiu ir paliekame grūdus mirkti apie 30 min.

Užmerkti grūdai

Mirkant grūdus svarbu išlaikyti reikiamą temperatūrą

Iškeliame maišelį su grūdais virš puodo ir kelias minutes leidžiame nuvarvėti.
Maišelio negalima nuspausti ar skalauti, kol jis mirksta puode, reikia tiesiog mirkyti, o paskui leisti nuvarvėti.

Grūdų nuvarvinimas

Norint išgauti dar daugiau aromatinių medžiagų ir saldumo iš grūdų, galima laikant maišelį, samčiu keletą kartų apipilti skysčiu iš puodo.

Bandymas ištraukti visą gėrį iš grūdų

Dabar papildome vandens kiekį palikdami vietos salyklo ekstraktui ir užverdame. Užvirus sumažiname ugnį ir pilame sausą salyklo ekstraktą, o paskui – skystą. Šioje vietoje galite naudoti vien tik sausą arba vien tik skystą salyklo ekstraktą. Aš, kad būtų pigiau, kartu su sausu Brewferm šviesiu  salyklo ekstraktu naudojau latvišką skystą salyklo ekstraktą.

Latviškas salyklo ekstraktas labai įdomus daiktas :) Supilstytas į puslitrinius stiklainiukus, toks mielas, nebrangus ir dar su lietuviška instrukcija. Pasirodo iš jo galima  ne tik alų, bet ir kitų naudingų patiekalų pasigaminti: išsikepti sausainių, pasigaminti karšto salyklinio gėrimo, desertą, o taip pat vartoti kaip maisto papildą. Skonis primena medaus, jis neapyniuotas, tad yra malonaus salstelėjusio skonio, primena medų.

Latviškas skystas salyklo ekstaktas

Sausas šviesaus salyklo ekstraktas

Iš viso misą viriau 60 min. Apyniavimui naudojau Fuggles apynius kartumui ir East Kent Goldings – aromatui. Fuggles viriau 60 min., EKG – 15 min. Aromatinius apynius reikia dėti pabaigoje, likus 15 min. iki virimo pabaigos.

Į misą dedami apyniai

Nemažas darbas yra misos aušinimas. Šį alų viriau, kai žiemužė su visais savo privalumais dar nebuvo atėjusi , tad greitai atšaldyti alų balkone dar nebuvo galimybės. Puodą stačiau į kriauklę su šaltu vandeniu, o paskui dar misą perpyliau su nedideliu indu pildamas plona srovele. Tokiu būdu dar labiau ataušinau, o taip pat aeravau. Aeravimas šioje vietoje labai svarbus! Prieš užbarstant mieles, labai svarbu prisotinti misą deguonimi, nes pradžioje mielėms jo reikia, kad mielės pradėtų “gyventi”.

Paskui dar pamaišiau misą, kad dar geriau aeruotųsi, o tada -  baigiamasis akcentas - mielės. Naudojau S-04 viršutinės fermentacijos (elio) mieles, kurias reikia berti, kai misos temperatūra 18-22°C.

Beriame mieles

Pradinis misos tankis buvo 1066, rauginau 10 dienų, galutinis tankis 1017. Ačiū Ponui Niekui, kurio skaičiuoklę naudodamas paskaičiavau, kad alus gavosi 6,4 laipsnio stiprumo.
Reportažiukus apie alaus gamybą ruošiu tik tada, kai alus išrūgsta ir paragauju, kas gavosi. Šįkart ragavau iš karto po išrauginimo ir po dešimties dienų brandinimo. Rezultatas vertas pastangų! Grūdai suteikia gyvesnį, pilnesnį skonį ir aromatą, o šokoladinio salyklo natos tiesiog glosto gomurį :) Tiems, kas turi galimybę, rekomenduočiau virti vien iš grūdų - alus atpigtų 2-3 kartus, o ir skonis nuo to būtų tik geresnis.

RECEPTAS (20 litrų alaus):
1 kg sauso šviesaus salyklo ekstrakto
2,6 kg (4 stiklainiukai) latviško skysto salyklo ekstrakto

0,5 kg cukraus

120 g Pale Ale salyklo
700 g Cara Crystal salyklo
150 g šokoladinio salyklo (900 EBC)
20 g skrudintų miežių

50 g Fuggles apynių kartumui
10 g. East Kent Golding aromatui

11,5 g (pakelis) S-04 mielių

Kadangi alus yra lietuviškas Newcastle Brown Ale klonas, nusprendžiau, kad ir pavadinimas turėtų būti susijęs su pilimi, tad pavadinau "Gedimino pilies alus" :)

Ačiū Marijui iš „Savas alus“ už pagalbą ir idėjas.

Skaityti toliau >>

Kvietinio alaus gamyba iš rinkinuko ir sauso salyklo ekstrakto

Tris kartus dariau alų iš alaus rinkinukų (angl. beer kit), tiesa, trečiąjį kartą bandžiau daryti sausą apyniavimą, bet pasidarė nebeįdomu, norėjosi kažkiek daugiau įtakoti receptą ir galų gale pradėti virti! Žinoma tas mano pirmasis virimas tikriems aludariams pasirodytų juokingas, bet vis tiek visai kitas jausmas.
Žodžiu ketvirtąjį kartą paėmiau kvietinio alaus rinkinuką, kurį gaminant reiktų pridėti cukraus,

vietoje cukraus dėjau sausą kvietinio salyklo ekstraktą, kurį reikia pavirti,

o virimo pabaigoje pridėjau 30 g amerikietiškų Cascade apynių, kurie turi vos juntamą citrinos aromatą ir duoda lengvą kartumą.

Toliau pateikiu receptą ir reportažą iš virtuvės :)

Alaus gamybą pradėjau nuo apsilankymo „Senukuose“ - reikėjo įsigyti didesnį puodą. Už prieinamą kainą  (24 Lt, dar buvo nuolaida puodams, tai gavosi iš vis keliolika litų) pirkau indišką skardinį puodą, nerūdijančio plieno. Aišku, iš karto teko patobulinti dangčio rankeną seniai žinomu klasikiniu būdu:

Visų pirma, pasiruošiau salyklo ekstraktą iš rinkinuko: karštame vandenyje pašildžiau skardinę, supyliau į fermentavimo indą, užpyliau karštu vandeniu, išmaišiau, pripyliau šalto vandens.

Lygiagrečiai užsiviriau vandenį dideliam puode ir subėriau sausą salyklo ekstraktą virimui. Iš viso viriau apie 15 min. Pilant reikia primažinti ugnį ir pilti po truputį ir maišant, nes suputoja ir gali išbėgti. Baigiant virti, 5-ioms minutėms įdėjau apynius.

Naudojau apynių virimo maišelį, kuris neleidžia apyniams pasklisti ir pavirus labai lengva juos išimti.Labai svarbu apynių neperlaikyti, nes šioje vietoje jie mums reikalingi daugiausia dėl aromato. Pavirus trumpai, kvapiosios apynių medžiagos atsipalaiduoja, bet neišgaruoja iš tirpalo. Ilgiau pavirus gausime mažiau aromato ir daugiau kartumo.

Šioje vietoje per nepatyrimą padariau klaidą: supyliau šiek tiek pravėsusį viralą į fermentavimo indą ir termojuostelė "išėjo iš skalės". Supratau, kad laukia ilgas ir nuobodus vėsinimo procesas... Mielių į karštą  misą dėti negalima, nes jos gali numirti.

Kad nebūtų liūdna, nusprendžiau apsilankyti neseniai atidarytame alaus bare "Alaus studija" (Šiaurės miestelyje). Kaip žinia, gero alaus barai traukai gero alaus mėgėjus, ten ir sutikau vieną kolegą, kuriam pasiguodžiau dėl aušinimo sunkumų. Pasirodo, viskas labai paprasta. Reikia puodą įdėti į šalto alaus vandens vonelę, atšaldyti ir tik tada pilti į fermentavimo indą. Paprasta - gyveni ir mokaisi.

Aušinimo istorija baigėsi tuo, kad teko palikti misą vėsti per naktį, uždengti dangčiu ir melstis, kad neįlįstų kokių piktų bakterijų, nes misa dar buvo be mielių - savo karingųjų gynėjų nuo bakterijų antplūdžio.

Ryte pasimatavau cukraus kiekį ir pamačiau, kad jo trūksta. Šio alaus O.G. turi būti 1052, o turėjau tik 1032. Teko pridėti apie 150 g cukraus, nes sauso salyklo ekstrakto jau nebeturėjau (ir tai pilnai nepasiekiau reikalingo O.G). Rinkinuko instrukcijoje rašoma, jog reikia pridėti 750 g. cukraus, sauso salyklo ekstrakto paprastai rekomenduojama dėti 1,5 karto daugiau.Tiksliai skaičiuojant gautųsi 1,125 kg, bet man atrodo, jog reiktų 1,3-1,5 kg. Rekomenduoju dėti 1,2 kg, o paskui matuoti gravity (kitaip dar vadinamą density) ir papildyti. Dar vienas variantas - pilti mažiau vandens, bet tada gausis mažiau alaus ;)

Misa jau buvo atšalusi, subėriau mieles ir uždariau. Po pusės paros ėmė tratinti kaip iš pištalieto - prasidėjo mielių veikla. Labai pasijautė, kad dėjau "šviežių" apynių - išeinanti angliarūgštė kambarį pripildė nosį kutenančio apynių aromato... Iš viso gavau 26 litrus alaus.

Nors instrukcijoje rašoma, jog reikia rauginti 10 dienų, po 7 dienų mielės išsikvėpė ir pamatavęs pamačiau, jog pasiektas bottling density - 1010. Atsidaręs dangtį pajutau kvietinio alaus kvapą - su niekuo nesumaišysi :) Brandinu jau antrą savaitę. Po 10 dienų paragavau, jau buvo galima gerti, tik mažoka angliarūgštės ir apyniai dar įkyroki.

Receptas:
1. „Tarwebier“ kvietinio alaus rinkinukas (misos koncentratas ir mielės, gamintojas Brewferm) - 1 vnt.
2. Sausas kvietinio salyklo ekstraktas (gamintojas Brewferm) - 1,3-1,5 kg (aš dėjau 1 kg, bet teko papildyti cukrumi)
3. „Cascade“ apyniai - 30 g.
Rinkinuką supilti į fermentavimo indą pagal instrukciją. Užvirti 10 litrų vandens, atsargiai maišant supilti sausą salyklo ekstraktą. Virti 15 min. Iki virimo pabaigos likus 5 min. sudėti apynius, virti 5 min., ištraukti maišelį, nusunkti. Dėti puodą į šalto vandens vonelę, atvėsinti iki 20-25 C ir supilti įfermentavimo indą. Viską išmaišyti, suberti mieles, lengvai pamaišyti, uždengti, įstatyti "burbuliatorių", peržegnoti ir laukti 7-10 dienų kol išrūgs.

Kadangi alų užraugiau Tėvo dieną, automatiškai ir dėl pavadinimo nereikia sukti galvos. Pavadinau "Tėvo dienos kvietinis". Dėl lankytojams kilusių keistų sąsajų, alaus pavadinimas supaprastintas, tiesiog "Tėvo alus".

Skaityti toliau >>

Koncernų laikai - dviejų braliukų alus

Koncernų laikai. Bendra rinkodara visose gamyklose, priklausančiose koncernui. Švyturio draft butelis atrodo labai gražiai, bet tokį patį gražų draft'o butelį galite rasti tiek Latvijoje, tiek Estijoje, tik su įspaustais kitokiais gamyklos ženklais.

Kartais pasitaiko, kad koks alaus mėgėjas parsivežęs tokį butelį ir išragavęs alų, ima ir paleidžia jį į Lietuvos depozito sistemą. Tada gauname Švyturio-Aldario Nefiltruotą, tikrą dviejų braliukų alų :)

Skaityti toliau >>

Reportažas: alaus gamyba namuose (2 dalis)

Po 7 dienų alus išrūgo ir atėjo laikas išpilstyti ir vykdyti antrinę fermentaciją buteliuose. Į kiekvieną butelį dedame pusę šaukštelio cukraus - maisto mielėms, kad jos toliau fermentuotų alų, o taip pat gamintų angliarūgštę (CO2) ir jį "užgazuotų". Norint išgauti subtilesnį skonį, reiktų naudoti lėčiau fermentuojamą cukrų: gliukozę, o geriausiai sausą salyklą, bet pradžiai nutariau pabandyti su paprastu baltuoju cukrumi, kokį kas rytą deduosi į arbatą. Plačiau apie skirtingų cukrų naudojimą čia.

Pilame alų į butelius. Naudojau paprastus BBH rudus butelius, prieš tai nulupęs etiketes ir išdezinfekavęs. Labai svarbu naudoti tvirtus daugkartinio naudojimo butelius, nes antrinės fermentacijos metu susidaro didelis slėgis ir plonesnio stiklo vienkartiniai buteliai gali neišlaikyti. Taip pat negalima naudoti ne alui skirtų butelių, kadangi jie nepritaikyti atlaikyti slėgį. Alaus forume skaičiau istoriją, kaip žmogus įpylė alų į Stakliškių midaus daryklos buteliuką. Jis labai gražus, su gražiu kamšteliu, bet... slėgio neišlaikė, nes ne tam skirtas. Dar labai svarbu naudoti rudus arba bent jau žalius butelius, kadangi naudojant skaidrius butelius, saulės arba liuminescencinių lempų šviesa gali sugadinti alaus skonį ir kvapą, kartais per kelias valandas. Beje, kartais sprogsta net ir daugkartiniai buteliai, gal buvo daužtas, ar jau daug kartų naudotas. Istorija čia. Labai geri buteliai yra litriniai a la IKI "Gurmanų" ir dviejų litrų nuo "Kanapinio" alaus (žr. nuotrauką), tik gaila, kad "Kanapinį" pradėjo pilstyti į skaidrius butelius, nors ir uždėjo gražų kamštelį su vielutėmis, bet supylus į baltą butelį reiks labai saugoti nuo šviesos.

Kitas etapas - butelių užkimšimas. Dažniausiai naudojami paprasti kamšteliai (crown caps), kuriems reikia specialaus uždarymo aparačiuko arba tokie daugkartiniai kamšteliai "su vielutėmis" (continental style clip caps). Daugumą butelių uždarinėjau paprastais aukso spalvos kamšteliais.

Uždarymo aparačiukas.

Štai kaip atrodo gatava produkcija ką tik po išpilstymo :)

Plaunant įrangą įspūdį padarė tai, kiek mielių prisidaugino per savaitę. Pamenate, kiek sausų mielių pyliau į misą? Tokį mažą pakelį - panašų į arbatos maišelį. O prisigamino keli centimetrai gražių kvapnių mielių :)

Ir pabaigai - reprezentacinė produkcijos nuotrauka.

Antrinė fermentacija buteliuose vyksta taip: kelias dienas reikia laikyti šiltai (18-21 C), o paskui būtų idealu išnešti į 13-15 C temperatūrą. Kadangi mano rūsyje buvo apie 2 C, tai fermentacija sustojo, beveik nebuvo putos. Pasiskaitęs patarimų, kad geriau jau šilčiau negu taip šaltai laikyti, vėl parsinešiau viską namo ir pabaigiau brandinti kambario temperatūroje. Pavasarį, kai rūsyje bus keliolika laipsnių, galėsiu padaryti viską tiksliai pagal receptą :)

Alus "Highlander Heavy Ale" gavosi neblogas, pirmas blynas neprisvilo, arba niekas iš ragavusiųjų nepasakė man teisybės :) Pirmoji partija labai greitai išgaravo, pasilikau tik kelis butelius - brandinsiu pusę metų, sako skonis pasidaro švelnesnis ir subtilesnis. O kad nebūtų ilgu laukti, užraugiau dar vieną partiją - šįkart šviesesnio: "India Pale Ale".

Pabaigai apie fotografiją. Labai sunku fotografuoti alaus butelius ir alų taurėje - vis nesigauna taip gražiai kaip realybėje. Antrąjį alų pabandysiu nufotografuoti gražiau, šiuo metu studijuoju apšvietimo schemas ;)

Skaityti toliau >>

Reportažas: alaus gamyba namuose (1 dalis)

Jūsų dėmesiui - pirmas išsamus reportažas šiame tinklaraštyje. Gimtadienio proga gavau dovanų alaus gamybos įrangą namų vartotojui :) Dovana buvo labai taikliai parinkta, nes iš karto puoliau ją išbandyti, o taip pat šis naujas užsiėmimas paskatino labiau pasidomėti alaus rūšimis, gamybos technologijomis ir apskritai, kokį alų geriame.

Pristatau su nuotraukomis visą alaus gamybos procesą namuose, daugiaaukščio bute. Gaminau alų iš rinkinuko, t.y. be virimo, naudojau jau paruoštą misos "sirupą". Alaus rinkinukas, tai misos koncentratas skardinėse ir mielės. Gaminant alų iš tokio rinkinuko, nereikia virti, tad toks gamybos būdas yra visiems prieinamas - net ir gyvenant daugiabutyje. Rinkinuką pirkau www.savasalus.lt (Muntons firmos "Highlander Heavy Ale").

Įranga yra nesudėtinga: fermentavimo indas su dangčiu ir termometro juostele bei kraneliu, maišymo mentelė ir vandens kamštis.

Prieš naudojimą, įrangą reikia dezinfekuoti, kad į alų nepatektų pašalinių mikroorganizmų. Iš pradžių skardines su misos koncentratu kelioms minutėms reikia pamerkti į karštą vandenį, o tada - atidarome "konservus".


Misos koncentratas, tai misa, kurią išverda bravore (šiuo atveju Anglijoje), paskui išgarina vandenį ir gaunasi tiršto sirupo konsistencijos masė, kurią paskui reikia atskiesti vandeniu, įdėti mielių, išrauginti ir pan. Pilu šį sirupą į fermentavimo indą (dvi tokias skardines).

Tada reikia užpilti 3,5 litro verdančio vandens.

Maišome specialia mentele, kol koncentratas pilnai ištirpsta.

Tada pilame šalto vandens (16,5 litro).


Vėl gerai išmaišome ir palaukiame, kol misos temperatūra pasieks 21 laipsnį. Tada jau galima berti sausas mieles ir vėl gerai maišyti.

Na, o išmaišius, uždengiame dangčiu, įstatome vandens kamštį ir dedame į vėsesnį buto kampą (18-21°C), paliekame fermentuotis 7-8 dienoms. Maždaug po paros vandens kamštis ima burbuliuoti.

Šįkart gaminau viršutinės fermentacijos alų (elį, dar vadinamą anglišku alumi), kurio mielės fermentuoja alų gana aukštoje temperatūroje(18-21°C). Mums įprastas lager tipo alus yra gaminamas žemoje temperatūroje (pirminė fermentacija paprastai vyksta 7-12 °C temperatūroje, antrinė fermentacija 0-4 °C temperatūroje), todėl tokio tipo alaus gamyba namuose gana komplikuota, nes reikia turėti papildomą šaldymo įrangą.

Tęsinys - kitame įraše, o pabaigai - žvaigždėtas misos skliautas :)

Skaityti toliau >>